?

Log in

Apie rūkymą pasauliui smurtaujant

Šis laukinio kapitalizmo laikų grupės “Nolj“ atliekamos meditacinės muzikos klipas “Einu, rūkau...“ buvo bene pirmasis panaudojęs kovos menus savo vaizdo scenografijoje ir, svarbiausia - ne kaip filmo ištraukas prie garso takelio.

Klipą galima žiūrėti be perstojo daug kartų, kaskart fone pastebint ir atrandant vis naujas detales. Mano mėgstamiausios, sakyčiau - “aikido bobutės“.

Perspėjimas: rūkymas kenkia sveikatai, o smurtas yra blogis!

Goju-ryu kihon: 3+1 - Uke-waza (9/12)

Kaip ir dėl stovėsenų, taip ir dėl Uke-waza 受技 - kalba ir čia kiša mums koją. Iš tikro, nėra nieko kvailiau, kaip kad buvo išversti “uke“ kaip “bloką“, kas įsitvirtino dabar nebeišmušamai kaip formali sąvoka, ką, deja, ir aš toliau būsiu priverstas naudoti, kad būtų aišku, apie ką aš kalbu. Mat iš tikro uke 受 reiškia “priimti, gauti“, ir derėtų teisingiau versti kaip “perimančioji technika“.

Ne veltui ir poriniuose pratimuose partneris, kuris “priima“ techniką, dėl kurios pratimas atliekamas, vadinamas irgi “uke“. Taip karate smūgiuojantysis ar puolantysis vadinsis “tori“, o besiginantis nuo šios atakos ir kontratakuosiantis - “uke“. Aikido, tarkime, “uke“ vadinsis tas, ant kurio demonstruojama metimų technika (jis ją “priima“), nes ją atliekantis arba “metantysis“ vadinasi “nage“. Bendrai paėmus, dėka dziudo ir panašių sistemų, kurios įsitvirtino Vakaruose anksčiau už karate, tas, ant kurio demonstruojama technika, vadinamas “uke“, ir tai ne visada būna susiję su tuo, kad jis ginasi, kaip kad “uke“ irgi kartais išverčiama.
priimam tekstą apie technikas toliauCollapse )

Hände hoch! - arba kaip mušėsi fricai

Įdomu Abvero brošiūrą palyginti su joje vaizduojamų priešų anglų (Fairbain ir Sykes “Get Tough!“) bei amerikiečių (Rex Applegate “Kill or Get Killed!“) darbais Antrojo pasaulinio karo metu:

http://www.scribd.com/doc/21442800/Abwehr-Englischer-Gangster-Methoden-and-Translation

Na, dar galima prisiminti ir Spiridonovo ikikarinius “samoz“ vadovėlius tarnybiniam NKVD naudojimui bei kiek atviresnius ir platesnės paskirties Harlampijevo metodinius darbus “kovinės sambo“ srityje, kuriais naudojosi ne tik NKVD-MGB, bet ir armijos bei milicijos pareigūnai ir pokaryje.
o kaip gi kovos menų gimtinė?Collapse )

Šiek tiek peštynių vaizdų

LJ kolega max_stepanov šiandien įdėjo klipą:

http://www.youtube.com/watch?v=zFanxWrxnKY

Aš suprantu, kad tūlam normaliam “civiliokui“ didesnė dalis, o gal ir visi, klipe rodomų vaizdų yra siaubas-baubas-šiurpuliai bei akivaizdi smurto išraiška. Tiems, kurie išpaikinti kompiuterinių “šaudyklių-kraujalaidyklių“, atbukinti nuolatinio kriminalinių kronikų žiūrėjimo ar svaigsta nuo visokių “bulšido“ tipo ringo (!) kovų, bus priešingai - vaizdai atrodys visai ne kraupūs, o užvedantys, įkvepiantys, motyvuojantys, o gal ir priežastis pasakyti: “štai kaip būna, šitam reikia ruoštis, aš galiu!“

Na, būna. Na, reikia. Na, ir kas iš to?
o tikrai - kas iš to?Collapse )

Tags:

Savate rusų filme “Žandenos“

Malonus netikėtumas: savate, o tiksliau - la canne, 1990-ųjų metų rusų filme “Žandenos“ (Bakenbardy). Savotiškai susišaukia su mano neseniai aptartu Guy Ritchie režisuotu “Šerloku Holmsu“.

O šis filmas “Žandenos“ dėl pas mus tuomet vykusių politinių pokyčių praėjo visiškai nepastebėtas, o gal ir net nebuvo niekaip matomas - visai atsitiktinai pastebėjau per rusų filmų TV kanalą. Kaip bebūtų, tai ir Viktoro Suchorukovo, dabar jau populiaraus aktoriaus (žinomiausias vaidmuo - Totorius filme “Brolis“ ir “Brolis-2“) debiutas kine.
skaityti toliauCollapse )

1828-ieji - kieno pradžia?

Rašydamas temą Prapuolęs Shorei-ryu - tai Goju-ryu dabar? aš pacitavau Miyagi Chojun, kuris teigė, kad Goju-ryu stilius buvo sukurtas 1828 metais. Kai tuo tarpu įdomu tai, kad šis stilius iš tikro buvo registruotas tik 1933 metais Butokukai, pavadinimas sugalvotas vos trimis metais anksčiau, o ir pats Miyagi, sako, retai savo stilių Goju-ryu vadindavo, dažniau sakydamas Te (pažodž. “ranka“) arba Bu (“karinis“).

Tuomet aš klausiau: o kodėl būtent ši data minima?

klausimai ir atsakymasCollapse )

Goju-ryu kihon: 3+1 - Keri-waza (8/12)

Keri-waza 蹴技 - tai spyriai. Smūgiai koja irgi įmanomi - jei turite medinę ir ją pasičiupsite, idant taip vožtelėti kam nors. Nuosava koja irgi tą galima padaryti gerai pasimiklinus, bet vis tik ja geriau tiesiog spirti.

Jei tūlam biurgeriui “karate - tai kai koja į galvą spiria“, tuomet Goju-ryu nelabai ir karate gaunasi, mat čia dažniausiai nespiriama aukščiau bambos.

Nors dabar, deja, jau negali, žmogau, to užtikrintai pasakyti, nes šiuolaikinės japoniškos karate mados ir įvairių “spirdukinių“ sportų tendencijos karts nuo karto kokios Goju-ryu mokyklos mokinius, žiū, ir paskatina spirti ir į galvą, aukštai pakeliant koją ir pavojingai atidengiant savo tarpkojį ar bent jau atraminės kojos kelio sąnarį.

Toliau taekwondo gerbėjai neskaito, nes apsiverks.
skaito tie, kurie nežliumbiaCollapse )
Sako, kad treniruotės pas Higashionna Kanryo (Nahate) buvo tokios sunkios, kad jaunas Miyagi Chojun (Goju-ryu), parėjęs namo, nebepajėgdavo užlipti į antrą aukštą ir užmigdavo iš nuovargio prie laiptų.

Man ši istorija atrodo kiek perdėta: dauguma to meto tradicinių namų buvo vienaaukščiai, ir mada išdėstyti miegamuosius namo antrame aukšte artimesnė gi Vakarams. Tačiau čia nesikabinėkim prie detalių - Miyagi šeima buvo iki karo turtinga, vertėsi arbatos prekyba, sakoma, kad turėjo netgi kelis laivus ar bent jau juos frachtavo, tad gal tikrai tas jų namas buvo dviejų aukštų, o pirmame aukšte galėjo būti ir krautuvė ar sandėliai, kas ten juos žino.

Čia svarbu pats faktas - Miyagi per treniruotes “ardavo juodai“. Kokiais metodais šitos motyvacijos pasiekdavo jo mokytojas Higashionna? Kalbama irgi, kad per treniruotes jis visuomet mokydamas turėdavo lazdą...
toliau itin daug apie kontraversišką pedagogikąCollapse )

Goju-ryu kihon: 3+1 - Ate-waza (7/12)

Ate-waza 当技 - kur pažodžiui “ate“ nereiškia valinskiško gesto “ave ceasar“ su atsisveikinimu iki kito karto, o reiškia “smogti“. Tad čia kalba eina apie smūgius alkūnėmis, kurios, kartu su keliais, muaythai yra netgi laikomos papildomomis galūnėmis, dėl ko tajai yra ne dvirankiai, o “keturrankiai“.

Ir keturkojai, nors tas skamba ironiškai - suprasčiau, kad dar trikojai, nors Tailandas dabar vis tik garsėja ne kaip šių, o kaip kitokio pobūdžio pasaulio bamba, bet tai čia gal kitokio žurnalo tema - apie tai tegul Seimo narys Ezopas rašo.

Kodėl japoniškai alkūnė yra ir hiji 肘 (tiesiog “alkūnė“), ir empi 猿臂 (“beždžionės žastas“), aš nepaaiškinsiu, o va kodėl ir kuriuos pasirinkau smūgius alkūnėmis į savo temą “3+1“ - mielai!
mielai skaitom toliauCollapse )

Apie antpečius po bamba

Pratęsiu temą apie dan laipsnius kitu kampu, kad jau kovos menų siekiamybė yra būti sudėtine karo meno dalimi (ar bent jau ši idėja atėjo iš Japonų su jų visu tuo Bushido).

Tie japoniškų (ir dabar korėjietiškų bei vietnamietiškų, pasiskolinusių šią idėją) kovos menų laipsniai atvaizduojami ant juostos, kuria susirišama treniruočių uniforma. Tam tikra prasme jų “antpečiai“ nukeliavo... po bamba. O kad jau tą atskyrį ar laipsnį galima laikyti jų tokios paramilitarinės sistemos dalimi, tai kaip dan bei kyu atitiktų iš tikro karinius laipsnius?
atiduodam pagarbą šniūrėkams!Collapse )