?

Log in

Previous Entry | Next Entry

2010-iesiems nudusus

Mane vis pabaksnoja, kur aš prapuolęs?

Iš tikro, užmečiau šito tinklaraščio rašymą, akivaizdu, ir, pamaniau kuriądien, kad gal netgi “su visam“. Galėčiau pasiteisinti, kad “taip susiklostė“. Bet, nors ir turėdamas vis dar ką pasakyti, persimečiau prie kitų projektų, daug linksmesnių man, ir tokiu būdu mintys bei laikas pasiskirstė kitiems prioritetams vietoje šio pomėgio. Apgailestauju.

Aišku, jei kas užrašytų viską, o man pakaktų tik papliurpti - būtų kitas reikalas, bet yra, kaip yra. O kad jau 2010-ieji metai nusibaigė, tai verta būtų apžvelgti, kas čia šiame mano asmenraštyje buvo nuveikta ir prirašyta.

* * *

Pirmiausia, tai šiek tiek apie patį žurnalą ir jo koncepciją, nes šie dalykai dažnai, pastebiu, suprantami ne visai teisingai, kaip buvo mano ketinimai, tad čia yra proga kiek pasiaiškinti.

Pastebėsiu, kad įrašų čia daugiau, nei komentarų. Nieko tokio - rašau ne dėl jų. Ir kai tą sakau - neapsimetinėju.

Nes, pasirodo, kad šiuolaikinės technologijos leidžia skaityti mano asmenraštį (kaip ir bet kurį kitą) užsiprenumeravus per RSS - mygtuką turėtumėt matyti tiek bendro vaizdo formate, tiek ir adreso linijoje. Kas skaito per RSS, tai dažniausiai tingi eiti į žurnalą, kad pakomentuotų. Kartais parašo man asmeniškai į el.paštą - vis dar iki šiol atsakau asmeniškai visiems, tik kitąkart gal ne tą pačią dieną, bet gal dėl to atleisite?

Dar viena priežastis nesulaukti čia komentarų, kaip pastebėjo keli iš man parašiusiųjų, tai, kad aš rašau per giliai (“giliai kapsto!“ - iš Ilfo ir Petrovo “12 kėdžių“) tūlam kovos menų mėgėjui.

Tiesą sakant, daugumai pakanka padaužyti kokį maišą ar letenas, pakiloti svarsčius ir pasparinguoti, o gilintis, kam ir kodėl tą daro, ir, svarbiausia, kaip padaryti efektyviau - tikrai neverta. Iškart sakau: tikrai rašau ne šiai kategorijai žmonių. Šie žmonės net nemanau, kad ką rimtesnio išvis skaito, apart etiketes ant butelių ir “esemeskes“ mažulėms.

Kiekvienam savo. Taip netgi gyventi paprasčiau - galvos, ją sukdamas, nenusisuksi.

Aišku, diduma domisi tuo, kuo užsiima laisvalaikiu, bet, kaip sakiau, ne taip giliai - ir tame nematau jokios bėdos, tačiau iki jų nusileisti nenoriu ir neketinu, populiarumo ir didžiulio skaitomumo kokybės prastinimo sąskaita nesiekiu. Tam yra įvairūs forumai - juose nieko nesuprantantys gali apsikeisti savo “svaria“ nuomone su menkai suprantančiais. Ir kuo daugiau bus palaikančių vieną ar kitą nuomonę - tuo šioji, net ir būdama klaikia nesąmone, bus teisingesnė, ar ne taip?

Tokios forumų taisyklės, o bandymai pakelti diskusijų standarto kartelę veda prie forumų numirimo. Vėlgi - kiekvienam savo.

Aš gi neturėjau progos kažkada skaityti apie gilesnius dalykus arba tai, kas verčia pamąstyti, domėdamasis po truputį ir iš kur pakliūna. Nebuvo interneto - buvo leidiniai, kur pradėjau nuo Dolino ir Popovo, o paskui žavėjo, kaip ir ką rašė Fominas ir Linderis. Vėliau atsirado Senčiukovas, o neužilgo ir priėjimas prie angliškos literatūros bei tiesioginio bendravimo ar susirašinėjimo elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, kuomet supranti, kad tarpe ten, Vakaruose, be abejo bujojančio komercinio šlamšto, gali rasti žmonių ir idėjų, kurios liūdnai perša išvadą, kaip ir kiek daug mes esame atsilikę dėl šitos buvusios “geležinės uždangos“, todėl ir aukščiau minėti Rytų (vis dar Europos) autoriai nuėjo į antrą planą...

Deja, šioje šalyje - ne visiems, ir vis pastebiu klaidžiojančias kaip zombiai gerokai pašvinkusias “naujienas“ mūsiškiame kovos menų pasaulėlyje Marijos žemėje. Tai paaiškina ir tai, kad kai kurios idėjos žmonėms, užaugusiems tik ant rusų kalba pateikiamos abejotino pobūdžio informacijos, yra nesuvokiamos ir dažnai, deja, nepriimtinos. Ir vice versa - kas irgi pasitaiko.

Nebuvo tokio teminio tinklaraščio ir lietuvių kalba - dabar yra. Ir aš džiaugiuosi, kad kai kuriuos žmones aš ir paskatinau irgi pradėti rašyti, nes tai daryti verta, nors ir jokios asmeninės naudos negauni, o garbė - dažnai abejotina, ypač, kai rašai kontraversiškomis temomis (tuomet daugiau galimybių pelnyti gumbus beigi mėlynes). Džiaugiuosi, kuomet atsiranda nuomonių pliuralizmas, kada randasi po truputį konkurencija ir man. Jaučiuosi ne taip vienišas šiame lauke. Vadinasi, ir aš galėsiu rašyti mažiau, bet gal dar giliau?

Buvo kaltinimų, kad aš pateikiu savo asmeninę nuomonę. Kuri dėl to yra, mat, “neteisinga“, nes nesutampa su oficialia (sic!) ar šitaip kaltinančiojo nuomone ar įsitikinimais. Dar kitiems užkliuvo asmenraščio žanras, tad jie pradėjo reikalauti jau neaišku ko, nors patys, deja, ir kokiame komentare ar laiške rišlaus sakinio suregzti nesugeba.

Tad prieš neigus manąją, gerai būtų sulaukti teiginių ir argumentų, kur ir kas ne taip - su pavyzdžiais, argumentais ir faktais. Tai, kad aš nepateikiu šaltinių savo išsakomai nuomonei pagrįsti, dar nereiškia, kad, reikalui esant, jų nebūtų galima rasti (vien spausdintos makulatūros pusę spintos rastum) - aš gi nenoriu, kad mano asmenraštis panašėtų į akademinį leidinį, nes ir taip ne visiems įkandami ilgesni tekstai (atkreipėt dėmesį - neretai aš ilgesnes temas skaidau į kelias dalis), o jei dar pradėčiau rašyti pagal akademinius standartus ir su citatomis, išnašais ir literatūros bei šaltinių sąrašu?...

O ar man to reikia? O ar to tikrai reikia ir tiems kritikams?

Jei kam reikia, bet tingite patys susirasti - kreipkitės, padėsiu. Jei priežastis pasirodys svari už jus tą darbą atlikti. Beje, kaip ir vogti mano tekstus irgi reikėtų kiek kukliau - autorius ir nuoroda į jį būtų puiku, o iš viso apsidžiaugčiau, kad dar ir kreiptumėtės, kai norite ne cituoti, o imti ištisais gabalais ar nusavinti kokiam naujam “savam“ projektui.

Primenu, kad čia yra asmenraštis, ir jame vyrauja mano asmeninė nuomonė. O asmeninė nuomonė - kaip pasturgalio anga, ir kiekvienas turime po savo nuosavą. Ir aš tokią turiu, ir mano kritikai. Todėl kitąkart būna linksma skaityti kaltinimą, kad asmenraštyje (sic!) rašau asmeninę nuomonę. O tai geriau kaip beždžionei kartoti svetimą “sensėjiškąją“?

Beje, žurnalo tema vadinasi: “Apie karate kitaip“. O jei kitaip - čia ir bus neįprastų teiginių. Nebūtinai jie dogmos - nepriimkite jų kaip tokių!

Bet dalis jų - darbinės hipotezės. O tai reiškia, kas nežino šios sąvokos moksle, kad tai nėra dėsnis, tačiau naudojama laikinai vietoje to, iki bus įrodyta taip arba kitaip. Norite jas paneigti - pirmyn! Šiuo atveju manysiu, kad mano žurnalas šią savo pagrindinę funkciją atliko - greta švietėjiškos norintiems gilintis labiau.


* * *

Taigi, kaip sekėsi man rašyti (iki užmečiau vasarą)?

Dar pernai nusprendžiau šitą žurnalą, kuris buvo labai jau nesistemiško periodiškumo, prikelti ir parašyti nors po vieną temą kas savaitę, o gal ir kada papildomai prie šios “savaitinės“ dar ką nors. Kaip iš tikro sekėsi - akivaizdžiai matosi peržiūrėjus archyvų sąrašą su kalendoriumi.

Vasaris, būdamas trumpiausiu mėnesiu, tapo ir mano savotiškai eksperimentiniu, nes dėjau po įrašą kas antrą dieną - visomis nelyginėmis dienomis.

Ir, kaip matote, temos nėra kelių sakinių ar vos kelių pastraipų. Aišku, sunkiai skaitantiems ir dėmesį išlaikantiems tai yra kančia, bet privalumas man - šią kategoriją žmonių ilgesni tekstai nubaido. Bet kitąkart ilgėlesnę temą tenka skelti į kelias dalis.

Ilgiausia ir daugiausiai dalių turinti tema buvo “Goju-ryu kihon: 3+1“. Ji man ir dabar pačiam patinka. Ir baksnojime atsispindėjo netgi prašymas pratęsti būtent ją. Iš jos išeitų, jei kiek praplėtus ir paredagavus, gal netgi visai neprastas vadovėlis (sponsoriai, a-ū?).

Kol kas gal ateityje dėsiu paprastesnes temas, epizodiškai, na, ir taip labai nežadant, gal tik kokį kartą ar du per mėnesį, o ne savaitę. Man iš tikro būna paprasčiau, kuomet kreipiamasi konkrečiai - nekalbant jau apie tet-a-tet būdą, kuomet ne tik papliurpti, bet ir parodyti galiu.

O jums patiems dera nuspręsti ir gal komentaruose pasakyti, kuri įdomiausia tema pasirodė, kuri kontraversiškiausia ir labiausiai ginčytina tema pernai tapo, kuri metų tema būtų apie karate ar apie kovos menus bendrai. Nemažai, manau, skyriau ir istoriniams dalykams, o savigynai daugiau dėmesio skyriau metams jau įsivažiavus. Čia irgi būta įdomių temų.

Ko nebuvo šiemet? Nebuvo interviu ir reportažų. Manau, kad ateityje jų irgi nebus - aš nesu žiniasklaidos ar reklaminės informacijos sklaidos priemonė.

O apie ką rašyti, kokia kryptimi pasukti, ko tikitės ir ko laukiate - jūsų žodis!

Osu!

Tags:

Comments

( 4 comments — Leave a comment )
(Anonymous)
Jan. 4th, 2011 11:07 am (UTC)
Sveiki,

puiku, kad yra šitoks tinklaraštis lietuviškai, ir puiku, kad giliai kapstot - nyku be to būtų.

Iš visų temų man įdomiausia buvo serija apie Aikido. Taip, ji ne praėjusių metų, tačiau tik pernai atradau, ir negalėjau atsidžiaugt. Nors pats aikido nesimokau, bet tie straipsniai tikriausiai labiausiai supurtė išankstinę nuomonę, ir parodė, kaip kitaip galima pažvelgti. Nežinau, ar bereikia plėtoti tą konkrečią temą, tačiau tokios įžvalgos, kuomet parodote kaip viskas gali būti kitaip, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, yra labai įdomios.

Iš praėjusių metų temų, man tikriausiai labiausiai rūpėjo temos apie savigyną. Įdomiu kampu jūs tai pateikiate - dažniausiai tiems, kuriuos man iki šiol buvo tekę matyt kalbant apie savigyną, labiausiai rūpi tik "šitam į kiaušius, o anam į gerklę", ir visai nekalbama apie tai, kas būna iki to ar po to, ir kaip iš viso to būtų galima išvengti. Taigi manau, jūsų temos apie savigyną labai vertingos.

Kad jau prasidėjo pageidavimų koncertas :) tai yra dar vienas daiktas, kurį norėčiau pamatyt. Fightclub.lt forumo senose temose vis užsimenama apie jūsų senokai rašytą straipsnį, kuriame trumpai lyginate įvairius kovos menus. Tas straipsnis visiems paliko įspūdį, tačiau kiek klausinėjau, niekas jo nebeturi, jis kažkur pražuvęs. Tai jei turite jį savo archyvuose, ir galėtumėt paskelbt (gal dar tuo pačiu truputį atnaujinus?) būtų labai įdomu.

Sėkmingų 2011-ųjų, dėkui, kad neapleidžiat šio puslapio, visuomet labai įdomu paskaitinėt.

Andrius
sei_i
Jan. 5th, 2011 07:51 am (UTC)
Ačiū už komplimentus!

Ne tik į aikido - į viską galima visada kitaip pažvelgti. :) Va, stengiuosi parodyti, kad karate irgi kitokia. Nors 98% ji tikrai yra tik tokia, kokia yra - a-la karate-kid lygio, o ne tokia, apie kokią rašau...

“Šitam į kiaušus, o tam į gerklę“ - nėra dar pats blogiausias variantas. Blogiau, kai sportinė technika pateikiama “nesportiniams“ dalykams, arba kuomet visa savigynos strategija susiveda į testosterono lygio pakėlimą organizme.

Senų straipsnių aš nearchyvavau, nebent atsitiktinai - nebuvo poreikio. Mat kovosklubas.lt buvo mano ir (sakau “ir“, o ne “tik“ - ne visi sugeba perskaityti ir skirtumą matyti) Saxum bendras projektas, kuris išvirto tik į jo fightclub. Ilga istorija, o kiekviena pusė čia turės savo versiją, ir choro aš neperėksiu, tai gal ir nebandysiu. :)

Prašiau mano straipsnius ir įrašus išimti - nepadėjo (gal dar už reklamą dabar derėtų padėkoti, o ne burbėti apie autorinių teisių pažeidimus?). Bet jis sudėjo irgi ne visus, savo nuožiūra. Tarkime, buvo dar vienas, kurio prapuolusio gaila - apie didelius šunis, parašyto Ezopo kalba, bet ten kai kas, į ką pirštais nerodysim, prisitaikė sau ir, matyt, labai buvo “honoras“ įžeistas. :)

Tad nežinau dėl to straipsnio - aš jo ir turinį per miglas prisimenu, kas ir apie ką ten buvo. Kažkaip įtariu, kad ten buvo mano asmeninė nuomonė, sumetus gana greitai ir vienu ypu palyginimui “popso“ stiliumi populiariausius kovos menus, iš ko jie kilo, kokia jų paskirtis buvo ir yra dabar, ir pan. Ten nebuvo, kaip kai kas gal tikisi, palyginimo, kad “dziudo geriau už boksą, bet karate geriau už dziudo“ ar pan. :)

Mano galva, kiekvienas menas yra skirtas konkretiems tikslams, ir taiči muaythai ringe būtų ne tiek vertingas, kiek iš bėdos koks boksas (tiesa, boksas yra “geriau“ - patys tailandiečiai nepatriotiškai stato už boksininkus, o ne “taicus“, ir čia yra specializacijos vs universalumo išdava). Kaip ir muaythai pilna forma mažiau vertingas tiems dalykams, kam tinkamesnis taiči, ir pan.

Tad nežinau, ar galėsiu rasti - nebent atsitiktinai. Apie aikido rašyti gali gautis irgi “netyčia“, mat tuomet mano susidomėjimas ta sistema buvo daugiau “modulinis-pažintinis“, o aš, kaip bebūtų, vis tik labiau karate gerbėjas...

Šiaip jau, būtų sponsorių (mecenatų?) - vertėtų ne čia rašinėti, o keletą “popsinių“ knygų (su daug daug paveiksliukų - ne visi gi sugeba tris sakinius perskaityti iki galo) verčiau išleisti. :) Nes kad ir “3+1“ tema grasina išsivystyti į tokią apimtį, o aš rašydamas dar ir trumpinu (negailestingai, nors taip ir dėmesio sukaupimo trūkumo sindromą turintiems neatrodo). Iš knygų rašymo Lietuvoje nepraturtėsi (objektyviai - per mažai “lietuvakalbių“), o jau apie kovos menus - tai belieka tik kaip hobis va internete.

Žodžiu, mano reikalas rašyti, o jei skaitote - ačiū! :)
Brizas [blogspot.com]
Jan. 7th, 2011 08:54 pm (UTC)
Sei-i moka rašyt ir rašo ne tik įdomiai, bet ir su tuo savitu "giliu kapstymu" :) Dėl to visa tai gerai skaitoma, bent jau man tai tikrai. Šiame "asmenraštyje" galima rasti ne ne tik daug įdomaus, bet ir nemažai naudingų žinių. Dėl to Sei-i didelis ačiū. Nevisi gali rašyti, juo labiau nevisi moka, o va Sei-i tai kaip iš pypkės :)Dėl rašymo formos ir žanro - viskas OK :) Tad džiugu vėl čia matyti naujų temų. Sėkmės, gerų minčių ir idėjų!

P.S. kažkaip prisiminiau pora klausimų prie to pačio, gal kada radus progą padėliotumėt savo mintis ir apie tai? Taigi:
- kodėl sanchin katoje praktiškai nėra dubens (juosmens) darbo?
- nepamenu buvo tai rašyta ar ne, bet ar yra goju ryu katose "kablys" ir mawashi geri? Jei ne tai kodėl, berods kihone dirbama, o štai katose lygtais ne? Šiais laikais gan populiarūs veiksmai, o "tada" atrodo tsuki vienas pagrindinių bebuvęs?
sei_i
Jan. 7th, 2011 09:26 pm (UTC)
Ačiū už komplimentus ir palinkėjimus. Rašymui dabar kiek reiktų nusiteikti - esu užimtas kitais rūpesčiais-rūpestėliais (“o kam dabar, Joške, lengva?“), o ir buriavimo projektas įtraukė kiek daugiau, nei planuota, tai sunku persijungti. :)

Kas dėl klausimų... na, gal į pirmą iškart pabandysiu atsakymą ir sumesti (jei Ostapą neužneš - tuomet teks palaukti). Yra ten to darbo - ir daugiau, nei atrodo! ;)

O kas dėl antro, tai, berods, 15-oje klausimų yra toks apie boksininkus, kurie smūgiuoja kabliais, ir karatekas, kurie smūgiuoja tiesiais; apie Goju-ryu kihon 3+1 - kažką kalbu ir apie tai, kodėl nėra “loumavašių“; ir dar kažkur turėjo būti tema, kam ir kodėl reikalingas tas žemas spyris kabliu į šlaunį - reiktų gerai archyvuose pažiūrėti (nebus atskiros temos - bus teiginiai tekstuose).

Nors, prisipažinsiu, ir treniruotėse teko žmonėms rodyti, iliustruojant savo argumentus, ir dar keliose privačiose korespondencijose rašiau - kaip kuolą ant galvos tašyk, o vis tiek kaip užstigusios plokšteles “bet-bet-bet... mavaši-mavaši-mavaši... bet-bet-bet“. Jokių “bet“! :)

Gal irgi derėtų tokią temą padaryti atskirą. Aš net jos reakciją žinau, o argumentai man - seniai nuzulinti. Bet pradžiai duosiu progą pačiam pasiskaityti ir pamąstyti pagal nuorodas, o aš einu gal apie dubenį ką parašysiu (jei ne šiandien baigsiu, tai bent pradėsiu).
( 4 comments — Leave a comment )